- puikavoti
- ×puikavóti, -ója, -ójo (hibr.), puĩkavoti, -oja, -ojo K; Q509, R159 žr. puikuoti 2: Būta kam čia puikavót, pavalgyt neturi ko! Alv. Valgykit, nepuikavókit! Vb. Labai malonu, kad tamsta nepuikavóji Brž. Vai, mergele lelijėle, ko teip puikavoji! Klvr. Tuštpuika pasirėdžius tik puikavó[ja], t. y. puikiai elgias J. Nė tu puikavoki, nė tu mandravoki, – šiokis tokis bernužėlis, bile artojėlis LTR(Čb). Nepuikavok, bet bijokiasi BPII215. Netikusiai puikavoju R40. Su rūbais puikavoju R225. | prk.: Saulės spindulys skaistume puikavoj RD211. | refl. Dglš: Nesipuĩkavok tamysta, valgyk, kas padėta! Kt. Puikavójos puikavójos – i paliko su dviem vaikam Pbr. Išėjo jaunoji, jisai prašo, kad nepyktų, ką jisai teip puikavojas BsPII119. Svotukai mažasis, kuo puikavojies! JV760.
Dictionary of the Lithuanian Language.